žuobris

žúobris sm. (1) Jn(Vl), K.Būg, Š, DŽ, OGLI278, FrnW, NdŽ, LKAI105, žuõbris (2) LKAI105; SD³151, SD131, Sut, Kos59, N, M, E(Prnv), žuobrỹs (3) K, Rtr, BŽ535, NdŽ, KŽ, LKAI105(Rm) 1. Šd, Ar arklas, žagrė: Žuobrį reikia laikyti arimo įrankiu, tarpiniu tarp arklo ir žagrės su verstuvėmis rš. Žuobriu ariant reikia turėti daugiau sveikatos ir nuomonės, negu ariant arklu M.Katk. Žúobriais ardavo, mediniai tokie, ant galo geležis Pšš. Buvo mediniai žúobriai padaryti, pagalys skersai, čia ienos tokios Krk. Ardavo su žúobriu, paskui plūgai atsirado Kdn. Kaip tik plūgai atsirado, tai ir žuobriaĩ baigia nykt Čk. Be žuobrio bulvių neapkaupsi Grk. Žemę geriau išpurena su tais žúobriais Btg. Nusilaužki rykštelę šėmiems jauteliams pasivaryti, naujam žuobreliui pasitaisyti J.Jabl. ^ Ir perdarys kalavijus savuosius ant žuobrių, o ragotines apgręš ant pjautuvų DP38. Koks artojas, toks ir žuobris LTR(Krk). 2. A.Sm, Pn, Vad arklo dalis, ant kurios užmaunamas noragas: Išara kitaip dar vadinama žagre, žuobriu, žambiu LEIX128. Aparinėdavau su savu arklu, ale pernai žúobris perlūžo, o naujo neįsitaisau Srv. Parskelkim juodalksnį, bus geri žúobriai Rm.